- kemeklis
- kemẽklis, -ė smob. (2) 1. kas ištižusiai, nevikriai ką dirba, kemėšius: Kemẽklis nesuvaldo ir arklo Ds. 2. sunkios kalbos, neiškalbingas žmogus: Toks iš jo kemẽklis, kad negalima ir sulaukti, kada jis žodį ištars Kp.
Dictionary of the Lithuanian Language.